Valstybės simbolika
Turkijos himnas(Turkiškai):
Korkma, sönmez bu şafaklarda yüzen al sancak;Sönmeden yurdumun üstünde tüten en son ocak.O benim milletimin yıldızıdır, parlayacak;O benimdir, o benim milletimindir ancak.Çatma, kurban olayım, çehreni ey nazlı hilâl!'Kahraman ırkıma bir gül! Ne bu şiddet, bu celâl?Sana olmaz dökülen kanlarımız sonra helâl…Hakkıdır, Hakk'a tapan, milletimin istiklâl!Ben ezelden beridir hür yaşadım, hür yaşarım.Hangi çılgın bana zincir vuracakmış? Şaşarım!Kükremiş sel gibiyim, bendimi çiğner, aşarım.Yırtarım dağları, enginlere sığmam, taşarım.Garbın âfakını sarmışsa çelik zırhlı duvar,Benim iman dolu göğsüm gibi serhaddım var.Ulusun, korkma! Nasıl böyle bir imânı boğar,'Medeniyet!' dediğin tek dişi kalmış canavar?Arkadaş! Yurduma alçakları uğratma, sakın.Siper et gövdeni, dursun bu hayâsızca akın.Doğacaktır sana va'dettiği günler Hak'kın…Kim bilir, belki yarın, belki yarından da yakın.Bastığın yerleri 'toprak!' diyerek geçme, tanı:Düşün altında binlerce kefensiz yatanı.Sen şehit oğlusun, incitme, yazıktır, atanı:Verme, dünyaları alsan da, bu cennet vatanı.Kim bu cennet vatanın uğruna olmaz ki fedâ?Şühedâ fışkıracak toprağı sıksan, şühedâ!Cânı, cânânı, bütün varımı alsın da Hüdâ,Etmesin tek vatanımdan beni dünyada cüda.Ruhumun senden, ilâhi, şudur ancak emeli:Değmesin mâbedimin göğsüne nâmahrem eli.Bu ezanlar - ki şahâdetleri dinin temeli,Ebedi yurdumun üstünde benim inlemeli.O zaman vecd ile bin secde eder - varsa - taşım,Her cerihamdan, ilâhi, boşanıp kanlı yaşım,Fışkırır ruh - i mücerred gibi yerden nâ'şım;O zaman yükselerek arşa değer belki başım.Dalgalan sen de şafaklar gibi ey şanlı hilâl!Olsun artık dökülen kanlarımın hepsi helâl.Ebediyen sana yok, ırkıma yok izmihlâl:Hakkıdır, hür yaşamış, bayrağımın hürriyet;Hakkıdır, Hak'ka tapan, milletimin istiklâ
Turkijos himnas(Lietuviškai):
Nebijok! Purpurinė vėliava, didžiai aušrose plazdanti, niekad neišbluks,
Pakol bent viena liepsnojanti širdis aistringa tautoj mano neužges.
Ir tai žvaigždė mano tautos, ir per amžius ji spindės!
Ji mano ir priklauso vien tik mano tautai!
Nesiraukyk, prašau tavęs, drovus mėnuli,
Bet nusišypsok mano didvyrių tautai! Kam tas pyktis, kam tas įtūžis?
Mūsų tavo vardan pralietas kraujas kitaip nebus prasmingas
Nes laisvė yra absoliuti teisė mano Dievą mylinčiai tautai.
Buvau laisvas nuo pradžių ir amžinai toks būsiu,
Koks beprotis grandinėsna bandytų mane kišti? Niekinu šią mintį!
Kaip potvynis riaumojantis aš laisvas ir galingas,
Suplėšysiu kalnus, užpilsiu begalines erdves ir vis dar trykšiu.
Vakarų žemės gal ir įtvirtintos plieninėm sienom,
Bet mano sienas saugo galinga tikinčiojo krūtinė.
Suvok savo vidinę jėgą! Ir mąstyk: kaip šis tikėjimas aistringas nužudytas būt galėtų
To apdaužyto, vienadančio monstro, kurį vadini "civilizacija"?
Drauge! Nepalik gimtinės mano piktų vyrų rankose,
Šarvais paversk savo krūtinę, sustabdyk veržimąsi niekingą šį.
Nes jau greit ateis diena pažadėtos laisvės.
Kas žino? Gal rytoj? Gal dar anksčiau.
Nevadink žemelės, kuria vaikštai, paprasta žeme!
Mąstyk apie tūkstančius po tavimi tūnančius net be drobulių.
Tu kilnus kankinio sūnus, prisiimk gėdą, bet protėvio tu neįžeisk:
Neišleisk iš rankų šio tėvynės rojaus – net jei kas pasaulius tau žadėtų.
Koks žmogus nežūtų vardan šio krašto dangiško?
Kankiniai iš visur patrykš jei tik suspausi saują žemės. Kankiniai!
Te Dievas pasiims visus ką myliu ir visus turtus jei nori,
Tegul tik neatima vienintelės tėvynės dėl pasaulio.
O Viešpatie, vienintelis troškimas širdies manosios yra kad
Mano šventovės krūtinės nepaliestų netikratikio ranka!
Muedzinų šauksmas maldai, kurio Šachada yra pamatas tikėjimo,
Skambės garsiai virš mano amžinos tėvynės.
Tada manasis kapas – jei tik bus toksai – tūkstantį sykių iš laimės galva žemę palies
O Viešpatie, kraujo ašaros iš kiekvienos žaizdos tekės,
Mano kūnas negyvas dvasia ištykš iš žemės!
Ir tada galbūt pakils mana galva dangun!
Tad klapsėki ir plazdėki tartum auštantis dangus, šlovingasis mėnuli!
Kad paskutinis kiekvieno mūsų kraujo lašas pagaliau prasmingu taptų.
Nei tu, nei mano tauta užgesinta niekados nebus,
Nes laisvė yra absoliuti teisė visad laisvai vėliavai,
Nes laisvė yra absoliuti teisė Dievą mylinčiai tautai!
Korkma, sönmez bu şafaklarda yüzen al sancak;Sönmeden yurdumun üstünde tüten en son ocak.O benim milletimin yıldızıdır, parlayacak;O benimdir, o benim milletimindir ancak.Çatma, kurban olayım, çehreni ey nazlı hilâl!'Kahraman ırkıma bir gül! Ne bu şiddet, bu celâl?Sana olmaz dökülen kanlarımız sonra helâl…Hakkıdır, Hakk'a tapan, milletimin istiklâl!Ben ezelden beridir hür yaşadım, hür yaşarım.Hangi çılgın bana zincir vuracakmış? Şaşarım!Kükremiş sel gibiyim, bendimi çiğner, aşarım.Yırtarım dağları, enginlere sığmam, taşarım.Garbın âfakını sarmışsa çelik zırhlı duvar,Benim iman dolu göğsüm gibi serhaddım var.Ulusun, korkma! Nasıl böyle bir imânı boğar,'Medeniyet!' dediğin tek dişi kalmış canavar?Arkadaş! Yurduma alçakları uğratma, sakın.Siper et gövdeni, dursun bu hayâsızca akın.Doğacaktır sana va'dettiği günler Hak'kın…Kim bilir, belki yarın, belki yarından da yakın.Bastığın yerleri 'toprak!' diyerek geçme, tanı:Düşün altında binlerce kefensiz yatanı.Sen şehit oğlusun, incitme, yazıktır, atanı:Verme, dünyaları alsan da, bu cennet vatanı.Kim bu cennet vatanın uğruna olmaz ki fedâ?Şühedâ fışkıracak toprağı sıksan, şühedâ!Cânı, cânânı, bütün varımı alsın da Hüdâ,Etmesin tek vatanımdan beni dünyada cüda.Ruhumun senden, ilâhi, şudur ancak emeli:Değmesin mâbedimin göğsüne nâmahrem eli.Bu ezanlar - ki şahâdetleri dinin temeli,Ebedi yurdumun üstünde benim inlemeli.O zaman vecd ile bin secde eder - varsa - taşım,Her cerihamdan, ilâhi, boşanıp kanlı yaşım,Fışkırır ruh - i mücerred gibi yerden nâ'şım;O zaman yükselerek arşa değer belki başım.Dalgalan sen de şafaklar gibi ey şanlı hilâl!Olsun artık dökülen kanlarımın hepsi helâl.Ebediyen sana yok, ırkıma yok izmihlâl:Hakkıdır, hür yaşamış, bayrağımın hürriyet;Hakkıdır, Hak'ka tapan, milletimin istiklâ
Turkijos himnas(Lietuviškai):
Nebijok! Purpurinė vėliava, didžiai aušrose plazdanti, niekad neišbluks,
Pakol bent viena liepsnojanti širdis aistringa tautoj mano neužges.
Ir tai žvaigždė mano tautos, ir per amžius ji spindės!
Ji mano ir priklauso vien tik mano tautai!
Nesiraukyk, prašau tavęs, drovus mėnuli,
Bet nusišypsok mano didvyrių tautai! Kam tas pyktis, kam tas įtūžis?
Mūsų tavo vardan pralietas kraujas kitaip nebus prasmingas
Nes laisvė yra absoliuti teisė mano Dievą mylinčiai tautai.
Buvau laisvas nuo pradžių ir amžinai toks būsiu,
Koks beprotis grandinėsna bandytų mane kišti? Niekinu šią mintį!
Kaip potvynis riaumojantis aš laisvas ir galingas,
Suplėšysiu kalnus, užpilsiu begalines erdves ir vis dar trykšiu.
Vakarų žemės gal ir įtvirtintos plieninėm sienom,
Bet mano sienas saugo galinga tikinčiojo krūtinė.
Suvok savo vidinę jėgą! Ir mąstyk: kaip šis tikėjimas aistringas nužudytas būt galėtų
To apdaužyto, vienadančio monstro, kurį vadini "civilizacija"?
Drauge! Nepalik gimtinės mano piktų vyrų rankose,
Šarvais paversk savo krūtinę, sustabdyk veržimąsi niekingą šį.
Nes jau greit ateis diena pažadėtos laisvės.
Kas žino? Gal rytoj? Gal dar anksčiau.
Nevadink žemelės, kuria vaikštai, paprasta žeme!
Mąstyk apie tūkstančius po tavimi tūnančius net be drobulių.
Tu kilnus kankinio sūnus, prisiimk gėdą, bet protėvio tu neįžeisk:
Neišleisk iš rankų šio tėvynės rojaus – net jei kas pasaulius tau žadėtų.
Koks žmogus nežūtų vardan šio krašto dangiško?
Kankiniai iš visur patrykš jei tik suspausi saują žemės. Kankiniai!
Te Dievas pasiims visus ką myliu ir visus turtus jei nori,
Tegul tik neatima vienintelės tėvynės dėl pasaulio.
O Viešpatie, vienintelis troškimas širdies manosios yra kad
Mano šventovės krūtinės nepaliestų netikratikio ranka!
Muedzinų šauksmas maldai, kurio Šachada yra pamatas tikėjimo,
Skambės garsiai virš mano amžinos tėvynės.
Tada manasis kapas – jei tik bus toksai – tūkstantį sykių iš laimės galva žemę palies
O Viešpatie, kraujo ašaros iš kiekvienos žaizdos tekės,
Mano kūnas negyvas dvasia ištykš iš žemės!
Ir tada galbūt pakils mana galva dangun!
Tad klapsėki ir plazdėki tartum auštantis dangus, šlovingasis mėnuli!
Kad paskutinis kiekvieno mūsų kraujo lašas pagaliau prasmingu taptų.
Nei tu, nei mano tauta užgesinta niekados nebus,
Nes laisvė yra absoliuti teisė visad laisvai vėliavai,
Nes laisvė yra absoliuti teisė Dievą mylinčiai tautai!
